Gintarė Skorupskaitė
Linkedin
Per pusantrų metų tapau komandos vadove „Danske Bank“ ir manau, kad karjeros siekiančiam žmogui Lietuva gali suteikti ne mažiau galimybių nei Danija.
Dirba Danske Bank Pasiūlymai
Atvyko iš Danijos
Pareigos Team Lead at Danske Bank

Kiek laiko praleidai užsienyje ir ką ten veikei?

Į Daniją išvykau iškart vos baigusi mokyklą. Ten praleidau septynerius metus. Orhuso mieste studijavau verslo administravimą, ten pat pasirinkau ir magistro studijas. Baigusi mokslus persikėliau į Kopenhagą, kur atlikau praktiką „Baltic Development Forum“ – organizacijoje, skatinančioje Baltijos ir Skandinavijos šalių bendradarbiavimą. Vėliau  dirbau kitoje konsultacijų įmonėje.

Kas paskatino sugrįžti į Lietuvą?

Išvykau būdama vos devyniolikos metų ir net neturėjau šansų pažinti Lietuvos darbo rinkos. Vis kirbėjo mintis pabandyti pagyventi ir Lietuvoje, pažiūrėti, ar Tėvynėje gerai jausčiausi. Džiaugiuosi, kad priėmiau tokį sprendimą, nes čia išties jaučiuosi puikiai.

Ko labiausiai pasiilgdavai gyvendama užsienyje?

Nors skrydžiai į Daniją nebrangūs ir kelionė trumpa, kiekvieną savaitgalį vis tiek nepriskraidysi. Lig šiol gaila, kad praleidau daug šeimai ir draugams svarbių gyvenimo įvykių – Kalėdų, gimtadienių. Be to, kad ir kaip gerai pritaptum svečioje šalyje, ten niekada nesijausi toks savas ir laisvas kaip namuose.

Ką dirbi Lietuvoje?

Netrukus „Danske Bank“ pradėsiu vadovauti komandai, užsiimančiai vertybinių popierių administravimu ir tvarkymu. Prieš pusantrų metų buvau tik jaunesnioji projektų vadovė. Manau, tai tikrai spartus karjeros šuolis. Man patinka šio banko skandinaviška darbo kultūra. Vadovybė nesitiki, kad tik sėdėsi ir lauksi nurodymų. Esi skatinamas pats sugalvoti ir teikti pasiūlymus, o iš vadovų visada sulauki palaikymo.

Kokiu įgyvendintu projektu, įveiktu iššūkiu ar kitu pasiekimu labiausiai didžiuojiesi?

Pastarieji metai tikrai buvo puikūs: buvau paaukštinta, gavau daug galimybių tobulėti ir plėsti akiratį. Mane pakvietė tapti „Global Shapers“ kuratore. Keliausiu į Ženevoje vyksiantį susitikimą, kuriame dalyvaus šios bendruomenės atstovai iš daugybės užsienio valstybių. Tie žmonės net neabejoja galintys pakeisti pasaulį. Manau, kažką svarbaus galiu nuveikti ir aš – ir Lietuvos, ir viso pasaulio labui. Mano komandos „Danske Graduate“ programos baigiamasis darbas buvo atrinktas kaip pats inovatyviausias, sausio mėnesį turėjome galimybę pristatyti savo idėją „Danske“ vykdomajam direktoriui Thomasui Borgenui. Šiuo metu bendraujame su skirtingais departamentais stengdamiesi įgyvendinti savo pasiūlytą idėją.

Ar sunku buvo susirasti darbą?

Paieškos buvo itin paprastos, nes pasinaudojau programa „Danske Graduate“, kurios tikslas – užsiauginti jaunus talentus, leisti jiems padirbėti ir Lietuvoje, ir užsienyje, išbandyti skirtingas darbo vietas. Man teko užsiimti procesų optimizavimo, užstatų valdymo, duomenų analitikos veikla.

Kokius pastebėjai ryškiausius Danijos ir Lietuvos skirtumus, susijusius su darbu?

„Danske Bank“ yra skandinavų įmonė, todėl didelių su darbo organizavimu susijusių skirtumų čia tikrai nepastebėjau. O kalbant apskritai, mane džiugina, kad Lietuvos darbdaviai lygiuojasi į vakarietišką darbo kultūrą, ypač skandinavišką, ir stengiasi ją pritaikyti savo įmonėse.

Kas sugrįžus į Lietuvą labiausiai nustebino?

Vilnius. Kaip greitai šis miestas auga, kaip sparčiai juda į priekį ir kaip čia viskas tobulėja. Stengiuosi kuo geriau pažinti miestą, kuriame gyvenu, o užsieniečiams draugams jį pristatau kaip žaliausią Europos sostinę.

Kaip sugrįžus pasikeitė tavo gyvenimo kokybė?

Manau, kad besistengiančiam, karjeros siekiančiam žmogui Lietuva gali suteikti ne mažiau galimybių nei Danija. Vienas įdomus dalykas: Danijoje uždirbdavau daugiau, bet, pusę algos atidavus už nuomą, pragyvenimui likdavo tiek pat.

Laisvalaikis Lietuvoje ir Danijoje. Už ką Lietuvai dėtum pliusus?

Vilniuje tam, kad pasiektum mišką ar ežerą, net nereikia automobilio. Čia daugiau laiko praleidžiu gamtoje vaikščiodama, bėgiodama ir važinėdama dviračiu.

Kaip manai, kokį mitą apie Lietuvą reikėtų sugriauti?

Kad lietuviai – pikti ir paniurę. Mano aplinkoje – besišypsantys, viskuo besidomintys ir pasauliui atviri draugai bei kolegos. Paniurėlių tarp jų tikrai nėra.

„Nežinau, ar grįžti į Lietuvą.“ Ką patartum dvejojančiam bičiuliui?

Pirmiausia – pabandykite. Juk grįžtate namo, ir nieko blogo tikrai neatsitiks. Kad būtų lengviau įsilieti į aplinką, grįžus patarčiau susirasti ne tik patinkantį darbą, bet ir bendraminčių. Lietuvoje apstu organizacijų, į kurių veiklą įsitraukę pasijusite suprasti ir reikalingi.

Koks būtų praktškas patarimas draugui, ketinančiam persikraustyti į Vilnių?

Nepirkite automobilio. O svarbiausia, kad laiką, kurį praleistumėte vairuodami, galėsite išnaudoti skaitymui ar kitai naudingai veiklai.