Rūta Mrazauskaitė
Linkedin
Baigusi prestižinę Harvardo teisės mokyklą, Rūta galėjo rinktis iš eilės darbo pasiūlymų JAV ir kitose šalyse. Visgi, karjerą ji pasirinko plėtoti būtent Lietuvoje
Dirba Revolut Pasiūlymai
Atvyko iš JAV
Pareigos Reguliacinės atitikties specialistas

Baigusi prestižinę Harvardo teisės mokyklą, Rūta galėjo rinktis iš eilės darbo pasiūlymų JAV ir kitose šalyse. Visgi, karjerą ji pasirinko plėtoti būtent Lietuvoje, finansų ir bankininkystės pasaulį nenustojančioje drebinti įmonėje „Revolut“. Su Rūta kalbamės apie darbą „Transparency International“, konsultacijų bendrovėje E&Y, ne visada nuspėjamą profesinį kelią, dideles svajones ir dar didesnes ambicijas.

Papasakok apie save ir savo profesinės karjeros pradžią. Kur įsivaizdavai, kad pasuksi, kai tik įstojai į universitetą? Ar labai skiriasi tavo pirminis įsivaizdavimas ir tai, kur esi dabar?

Ugne Henriko Photography

Gimiau ir augau, kaip ir visa mano karta, įdomiais laikais. Stebėjau kaip keitėsi valstybė, kurioje gyvenau. Mačiau, kaip naujoje, jau posovietinėje aplinkoje mama kuria verslą, stebi, kaip keičiasi jam įtaką darantys įstatymai, todėl pasidarė įdomu, kaip jie atsiranda. Paaugus įdomus pasirodė ir bendresnis teisėkūros paveikslas – domino ne tik tai, kaip priimami įstatymai ir jais kuriamos politikos kryptys Lietuvoje, bet ir koks yra dar didesnis paveikslas – kaip teisė veikia valstybių ir tarptautinių organizacijų elgesį, kaip tai savo ruožtu daro įtaką ir valstybių vidaus politikai.  Įstojusi į Teisės fakultetą Vilniaus universitete, iškart žinojau, jog noriu mokytis būtent tarptautinės teisės, todėl buvo kiek sunku pirmaisiais studijų metais gilintis į mažiau rūpinčias teisės šakas, dažnai sunkiai sekėsi ir mokslai, patyriau tikrai daug nesėkmių. Nepaisant visų sunkumų, tarptautinės teisės svajonė man suteikė kantrybės ir padėjo paskutiniuosius, jau specializuotus studijų metus, baigti  puikiais rezultatais.

Dar studijuodama pradėjau dirbti „Transparency International“ Lietuvoje, kur turėjau galimybę iš arti stebėti tai, kas buvo visada įdomu – mačiau, kaip gimsta sprendimai ir atsiranda konkrečios politikos kryptys. Dirbome su įvairiais įstatymo projektais – pranešėjų apsauga, lobizmo, viešųjų pirkimų reguliavimu, baudžiamaisiais įstatymais antikorupcijos srityje – bet gal net labiausiai įsiminė darbas su jaunimu, jų įtraukimas į diskusijas ir sąmoningumo vystymas, skatinimas mąstyti apie tai, kokioje valstybėje jie nori gyventi. Dažnai šių veiklų rezultatai buvo matyti žymiai greičiau, nei ilgų teisėkūros procesų.

Visgi sugalvojai dar kartą grįžti į universitetą.

„Transparency International“ dirbau beveik septynerius metus. Dar dirbdama pradėjau svajoti, kad norėčiau dar pasimokyti. Pradėjusi rimčiau galvoti apie tolesnes studijas, supratau, kad mokytis norėčiau ne Lietuvoje. Tokį sprendimą priėmiau ne todėl, kad nepatiko studijuoti čia; paprasčiausiai po mano gauto tarptautinės teisės magistro Lietuvoje neradau mano norus tenkinančio studijų formato. Nusprendusi mokytis užsienyje žinojau, kad tam reikės santaupų, be to, buvo metas, kai ir profesine prasme norėjau išmėginti ką nors naujo, todėl palikau nevyriausybinį sektorių ir metus dirbau tarptautinėje konsultacinėje bendrovėje Ernst & Young Lietuvoje. Tuomet galvojau, kad po studijų dirbti grįšiu į buvusias darbovietes, bet nutiko šiek tiek kitaip.

Studijavai Harvarde. Ar studijos pateisino tavo lūkesčius? Kokia yra svarbiausia patirtis, praturtinusi tave, kurią įgijai už Atlanto?

Pasirinkau studijuoti magistro programą Harvardo teisės mokykloje. Labai viliojo tai, jog universitetas sudarė sąlygas patiems studentams iš dėstomų kursų katalogo pasirinkti, ką nori studijuoti. Harvardas buvo nuostabi patirtis. Susipažinau su be galo įdomiais žmonėmis iš viso pasaulio, man dėstė eilė žmonių, kurie buvo mano herojais  – pavyzdžiui, Kasas Sunšteinas, bihevioristinės ekonomikos ikona, ar Samanta Pauer, dirbusi JAV ambasadore Jungtinėse Tautose, Noa Feldmanas, kuris yra vienas garsiausių JAV konstitucinės teisės specialistų, Harvardo verslo mokyklos dėstytojai.

Į JAV išvykau atviru protu ir širdimi; ten būdama daug svarsčiau apie savo stipriąsias ir silpnąsias profesines savybes, daug bendravau su buvusiu vadovu. Tai padėjo nuspręsti, kad grįžimas į buvusias darbovietes nebūtų geriausias sprendimas, todėl nusprendžiau karjeros ten nebetęsti. Pradėjau svarstyti kitas pasaulines galimybes – juk su gerai žinomos ir visame pasaulyje pripažįstamos aukštosios mokyklos diplomu atsiveria daug durų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Kokie buvo tavo pirminiai planai po studijų JAV? Ar nežavėjo kitos šalys? Kas paskatino priimti sprendimą toliau vystyti karjerą Lietuvoje?

Svarsčiau galimybę po studijų pasilikti JAV, įgyti tenykštės profesinės patirties. Visgi gyvenimas Lietuvoje man patiko, todėl pradėjau domėtis profesinėmis galimybėmis čia. Galiausiai gavau pasiūlymą Lietuvoje dirbti „Revolut“ – pasaulinio garso startuolyje, apie karjerą kuriame pasvajodavo daug mano kursiokų Harvarde. Tai, be abejo, padėjo apsispręsti likti tėvynėje.

Lietuva yra puiki vieta karjerai dėl to, jog čia lengviau būti pastebėtam ir susikurti profesinę reputaciją nei didelėse šalyse, kuriose konkurencija į bet kokią darbo vietą yra kur kas didesnė. Mano atveju, dabartinis mano vadovas tiesiog išgirdo apie mane iš buvusių bendradarbių ir susisiekęs pasiteiravo, ar manęs nedomina karjeros galimybės. To vargiai galima būtų tikėtis dideliame mieste, tokiame kaip Londonas ar Niujorkas.

Įgyti darbdavio pasitikėjimą taip pat lengviau – savo aplinkoje matau gausybę pavyzdžių, kai dar būdamas jaunas, specialistas gauna labai didelį pasitikėjimo kreditą iš vadovų ir turi galimybę dirbti išties įdomius darbus bei sparčiai tobulėti. Užsienyje, tuo tarpu, mano metų žmogus dažniausiai yra mažas sraigtelis didelėje organizacijoje ir turi karjeros laipteliais kopti iš lėto.

Ar Vilnius nėra per mažas ambicingam žmogui? Dirbant tarptautinėje, itin plačias ambicijas turinčioje įmonėje, ar jautiesi panašiai ar net geriau?) nei dirbdama panašiomis sąlygom kitos šalies didmiestyje?

Vilnius man atrodo ne mažas, o veikiau kompaktiškas miestas, šiek tiek smulkesnio mastelio aplinkoje galintis pasiūlyti daugumą (jei ne visus) didelių Europos miestų privalumų. Čia nereikia leisti daugybės valandų kamščiuose, o gyvenant net pačiame miesto centre galima greitai atsidurti gamtoje. Artimiausias pušynas nuo mano namų yra 15 minučių kelio automobiliu – vadinasi, net ir po ilgos darbo dienos norėdama įkvėpti gryno oro ir išvalyti mintis, lengvai randu laiko tai padaryti. Startuoliai, kaip dažnai vaizduojama pop kultūroje, yra labai intensyvūs, reikalauja daug aistros darbui, tačiau Lietuvoje yra lengviau siekti balanso tarp darbo ir poilsio – priešingai nei, pavyzdžiui, Niujorke, čia nereikia valandą keliauti į darbą metro, todėl kur kas daugiau laiko gali skirti sau. Pavyzdžiui, stengiuosi išlaikyti savo sporto rutiną, ir pavyksta tai padaryti tik minutė į minutę suderinant laiką su trenere, kadangi galiu visur nuvažiuoti ar net nueiti labai greitai.

Vilnius taip pat siūlo daugybė galimybių įdomiam laisvalaikiui. Kalbu ne tik apie pastarąjį dešimtmetį Vilniuje suklestėjusią gastronominę kultūrą, bet ir apie renginių gausą ir meninių projektų įvairovę. Pavyzdžiui, MO muziejuje galima pamatyti pasaulinio garso šiuolaikinių menininkų darbų, o Vilniaus klasikinės muzikos scenos pasiūla prilygsta Europos didmiesčių koncertų salių repertuarui. Smagu ir pasivaikščioti po atsinaujinusius parkus ar tikrai gyvą senamiestį. Klaipėda, į kurią grįžtu aplankyti mamos, kiek ramesnis miestas, bet tai, kad nuo jos (ir iki jūros!) iki sostinės yra mažiau nei keturios valandos kelio – tiek, kiek kai kurie Amerikoje per dieną sugaišta kelionėse į darbą – parodo, kad mažas Lietuvos dydis yra privalumas.

Rinkdamiesi profesinį kelią, visi apsvarstome daug elementų – pradedant asmeninio gyvenimo faktoriais, baigiant tuo, kokią karjerą norime kurti ir kur tam yra geriausia terpė. Renkantis vietą profesinei karjerai plėtoti, neverta pamiršti, kad Lietuvoje veikia daug tarptautinių verslų, yra įdomių galimybių viešosios politikos srityje ir nevyriausybiniame sektoriuje. Dirbant čia galima mėgautis ir jau minėtais privalumais – miestų kompaktiškumu, gamta, grynu oru, tuo, kad Lietuvoje jauniems žmonėms paprasčiau užsitarnauti pasitikėjimą ir pradėti darbe veikti tikrai įdomius dalykus. Tikiu, kad visa tai apsvarsčius, Lietuva kaip karjeros vystymo vieta stoja į lygiavertę eilę su kitomis pasaulio šalimis, o neretai nusveria kitus pasirinkimus.