Marija Antanaitytė
Linkedin
Renkantis darbą, man visada yra svarbus produktas ar paslauga, su kuriuo reikės dirbti
Dirba Treatwell Pasiūlymai
Atvyko iš Ispanijos
Pareigos Treatwell vadovė Lietuvos rinkoje

Vynas, mada ir grožis – kai visi keliai veda namo

Marija Antanaitytė yra meno ir mados mylėtoja, profesionali someljė ir itin populiarios grožio paslaugų užsakymo programėlės „Treatwell“, kuria naudojasi ne vienas lietuvis, vadovė Lietuvos rinkoje. Su Marija kalbėjomės apie keturiose šalyse prabėgusias studijas, vyno kultūrą Lietuvoje, gyvenimą Vilniuje bei neįprastą priežastį, dėl kurios Lietuva yra greičiausiai auganti „Treatwell“ rinka Europoje.

Pasirinkai ne visai tradicinį, bet labai įdomų profesinį kelią. Gali papasakot plačiau?

Tiesą sakant, mano akademinio kelio planas buvo paprastas – bakalauro metu norėjau kuo platesnių verslo studijų,  o magistrui rinkausi mane dominančios srities studijas užsienyje. Tuo metu labiausiai žavėjo mada ir maisto bei gėrimų kultūra. Aplikavau į „Erasmus Mundus“ programą, suteikiančią galimybę pasirinktą magistrą studijuoti keliose šalyse. Viena iš siūlomų programų buvo apie vyną – jau anksčiau domėjausi vynu ir jo kultūra, todėl ši programa pasirodė artima ir įdomi.

„Erasmus Mundus“ programos studentai kas pusmetį keičia universitetą, o tuo pačiu ir studijų šalį, todėl magistro studijų metu teko pabuvoti net trijose valstybėse – Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Iš šių šalių labiausiai sužavėjo Ispanija, ypač Valensijos miestas; net svarsčiau likti ten gyventi. Visgi studijų pabaigoje, kai reikėjo pasirinkti vietą atlikti praktikai, supratau, kad norėčiau grįžti į Lietuvą.

Ar nebuvo sunku surasti praktikos vietą Lietuvoje? Juk mūsų šalis turbūt mažai kam asocijuojasi su vynu.

Tikrai nebuvo sunku! Lietuvoje praktiką atlikau Vyno klube, kuris ne tik prekiauja vynu, bet ir propaguoja vyno kultūrą, kas mane labiausiai ir domino. Po praktikos likau ten ilgesniam laikui. Buvau atsakinga už rinkodarą, bet prisidėjau ir prie kitų projektų – Vyno dienų, Vyno čempionato, žinomų vyndarių vizitų, degustacijų, taip pat prie Vyno žurnalo turinio ir leidybos.

Ten dirbdama mokiausi ir someljė mokykloje. Žmonės, išgirdę, kad studijavau su vynu susijusį magistrą, dažnai mano, jog po studijų tapau someljė. Studijos visgi buvo labiau techninės, daug dėmesio skyrė rinkodarai. Tuo tarpu someljė mokykloje gaunama kitų žinių – apie vyndarystės regionus, vyno rūšis ir gamybos būdus.

O kas sekė toliau?

Atėjo metas, kai supratau, jog norėčiau pakeisti darbovietę. Ne paslaptis, kad lietuviškoji vyno rinka nėra didelė. Kitų vyno srityje veikiančių įmonių siūloma veikla, dažnai nereikalaujanti specifinių vyno žinių, man nebuvo itin įdomi. Nesuviliojo ir someljė kelias – toks darbas vyksta restoranuose, vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Nebuvau pasiryžusi kardinaliai keisti gyvenimo būdo, todėl pradėjau dairytis darbo kitoje sferoje – taip atėjau į „Treatwell“.

Renkantis darbą, man visada yra svarbus produktas ar paslauga, su kuriuo reikės dirbti. „Treatwell“ siūloma nauda man buvo akivaizdi – bet kur ir bet kada užsirašyti grožio procedūrai be skambučio į saloną yra tikrai patogu. Tikėjau produktu, todėl įveikiami pasirodė iššūkiai, kurių, ypač pradžioje, darbe tikrai netrūko – dirbti pradėjau įmonei neseniai nusprendus pradėti teikti paslaugą Lietuvoje, kai nedaug kas žinojo, kas yra „Treatwell“, ir rinktis paslaugas tebuvo galima tik keliolikoje salonų.

Šiandien „Treatwell“ Lietuvoje auga labai sparčiai. Kodėl? Lietuviai yra imlūs naujovėms ir uoliai naudojasi galimybe  išvengi ne visada trumpo registracijos skambučiu. Tai, pasirodo, ypač aktualu vyrams – barzdaskučių paslaugos, populiariausios platformoje Lietuvoje, yra vienas iš mūsų augimo pagrindų.

Kaip po metų praleistų gyvenant net keliuose Europos kultūriniuose centruose, vertini Vilnių? Ar tau nieko čia netrūksta?

Vilniuje tikrai užtenka kultūros, ir nors kartais norėtųsi, kad pas mus atvyktų daugiau pasaulinio lygio grupių ar žinomų menininkų parodų, tikrai netrūksta įdomių renginių, koncertų ir parodų– dažną vakarą net nežinai, kurį renginį rinktis!

Neseniai juokavome su Londone gyvenančia drauge: ji londoniečiams draugams pasakojo, kaip, būdama Vilniuje, po darbo nueina ir pavakarieniauti, ir aplankyti parodą, o po to turi laiko ir dar kažką nuveikti. Jie klausia – čia per savaitę? Na ne, per vakarą. Jiems keista, nes mūsiškiai atstumai yra išties mažesni – gali daug daugiau nuveikti, kai nereikia toli keliauti iš taško A į tašką B. Vilniuje lengva būti įvykių sūkuryje; aš net atsisakiau mašinos – nematau tikslo turėti automobilio, kai dažniausiai visur keliauju pėsčiomis.

Tiems, kurie studijuoja ar dirba užsienyje ir svarsto grįžti į Lietuvą, linkiu nebijoti. Gyvenime vadovaujuosi taisykle – jei kirba mintis, jog reiktų priimti kokį nors pasiūlymą, geriau taip ir padaryti, nes tik taip galima išvengti „kas būtų, jeigu būtų“ abejonių. Be to, sparčiai besitvarkantis ir gražėjantis Vilnius mano akyse tampa tikru, aukštą gyvenimo kokybę siūlančiu Vakarų Europos miestu, kurį malonu aprodyti iš užsienio atvykstantiems draugams.